XIX EILINIS SEKMADIENIS

🕀 Evangelija (Mt 14, 22–33)

 Tuojau po minios pavalgydinimo Jėzus prispyrė mokinius sėsti į valtį ir plaukti pirma jo kitapus ežero, kol jis atleisiąs minią. Atleidęs minią, jis užkopė nuošaliai į kalną melstis. Ir atėjus vakarui, jis buvo ten vienas. Tuo tarpu valtis jau toli toli nuplaukė nuo kranto, blaškoma bangų, nes pūtė priešingas vėjas. Ketvirtos nakties sargybos metu Jėzus atėjo pas juos, žengdamas ežero paviršiumi. Pamatę jį einantį ežero paviršiumi, mokiniai nusigando ir, manydami, jog tai šmėkla, iš baimės ėmė šaukti. Jėzus tuojau juos prakalbino: „Nusiraminkite, tai aš, nebijokite!“ Petras atsiliepė: „Viešpatie, jei čia tu, liepk man ateiti pas tave vandeniu“. Jis atsakė: „Eik!“ Petras, išlipęs iš valties, ėmė eiti vandens paviršiumi ir nuėjo prie Jėzaus. Bet, pamatęs vėjo smarkumą, jis nusigando ir, pradėjęs skęsti, sušuko: „Viešpatie, gelbėk mane!“ Tuojau ištiesęs ranką, Jėzus sugriebė jį ir tarė: „Silpnatiki, ko suabejojai?!“ Jiems įlipus į valtį, vėjas nurimo. Tie, kurie buvo valtyje, pagarbino jį, sakydami: „Tikrai tu Dievo Sūnus!“

Rug­pjū­čio 8 d.

 šv. Dominykas, vienuolis (1170–1221).  

Dau­ge­ly­je Pie­ti­nės Pran­cū­zi­jos kai­me­lių, ir ne tik juo­se, tar­si pik­tžo­lė šak­nis ėmė leis­ti pa­vo­jin­ga ere­zi­ja, tarp ka­ta­li­kų su­kė­lu­si ne­si­bai­gian­čius ne­ra­mu­mus.

Dėl asmeninio saugumo priemonių maldos namuose bei bažnytiniuose renginiuose

Atsižvelgdami į padidėjusį užsikrėtimų skaičių mūsų krašte, o valstybei ėmusis papildomų priemonių gyventojų sveikatai apsaugoti, Lietuvos vyskupai ragina tikinčiuosius bažnyčiose ir bažnytinių renginių vietose laikytis 2 metrų atstumo, o jei tokios galimybės nėra – dėvėti burną ir nosį dengiančias kaukes.

Įeinantieji į maldos namus (bažnyčias, koplyčias), parapijos namus, klebonijas turi turėti galimybę dezinfekuoti rankas dezinfekciniu skysčiu. Prieš šv. Komunijos dalijimą jos dalytojai raginami dezinfekuoti rankas. Ir toliau galioja būtinybė reguliariai dezinfekuoti ir vėdinti patalpas.

Jaučiantieji peršalimo ligoms būdingus simptomus yra raginami melstis namuose. Vietos ordinarai gali imtis ir kitų būtinų priemonių savo vyskupijų teritorijose. Apgaubti Viešpaties globa ir rūpestingumu, ir mes nebūkime abejingi savo artimui – gerbkime, mylėkime ir saugokime vieni kitus!

Lietuvos vyskupų konferencijos informacija

  Kaišiadorių vyskupijos kunigų paskyrimai - liepos mėn. (2020)

Mons. Vytautas Kazys Sudavičius dėl kanoninio amžiaus atleistas iš Aukštadvario parapijos klebono ir Šv. Domininko bažnyčios rektoriaus pareigų ir paskirtas Žaslių parapijos rezidentu.

Kun. Juozas Bakšys atleistas iš Dusmenų ir Butrimonių parapijų klebono pareigų ir paskirtas Aukštadvario ir Vytautavos parapijų klebonu.

XVII EILINIS SEKMADIENIS

Evangelija (Mt 13, 44–46. (47–52))

    Jėzus bylojo minioms:
    „Su dangaus karalyste yra kaip su dirvoje paslėptu lobiu. Atradęs jį, žmogus niekam nesako; iš to džiaugsmo eina, parduoda visa, ką turi, ir perkasi tą dirvą.
    Vėl su dangaus karalyste yra kaip su pirkliu, ieškančiu gražių perlų. Atradęs vieną brangų perlą, jis eina, parduoda visa, ką turi, ir nusiperka jį“.
 Ir vėl su dangaus karalyste yra kaip su ežeran metamu tinklu, užgriebiančiu įvairiausių žuvų. Kai jis pilnas, jį išvelka į krantą, susėda ir surenka gerąsias į indus, o blogąsias išmeta. Taip bus ir pasaulio pabaigoje: išeis angelai, išrankios bloguosius iš gerųjų tarpo ir įmes juos į žioruojančią krosnį. Ten bus verksmas ir dantų griežimas.
    Ar supratote visa tai?“
    Jie jam sako: „Taip“.
    Tuomet jis tarė: „Todėl kiekvienas Rašto aiškintojas, tapęs dangaus karalystės mokiniu, panašus į šeimininką, kuris iškelia iš savo lobyno naujų ir senų daiktų“.

XVI EILINIS SEKMADIENIS

Evangelija (Mt 13, 24–31. (31–43))

    Jėzus pateikė minioms palyginimą:
    „Su dangaus karalyste yra kaip su žmogumi, kuris pasėjo savo dirvoje gerą sėklą. Žmonėms bemiegant, atėjo jo priešas, pasėjo kviečiuose raugių ir nuėjo sau.
    Kai želmuo paūgėjo ir išplaukėjo, pasirodė ir raugės. Šeimininko tarnai atėjo ir klausė: 'Šeimininke, argi ne gerą sėklą pasėjai savo lauke? Iš kurgi atsirado raugių?' Jis atsakė: 'Tai padarė mano priešas'. Tarnai pasisiūlė: 'Jei nori, mes eisime ir jas išrinksime'. Jis atsakė: 'Ne, kad kartais, rinkdami rauges, neišrautumėte kartu su jomis ir kviečių. Palikite abejus augti iki pjūčiai. Pjūties metu aš pasakysiu pjovėjams: 'Pirmiau išrinkite rauges ir suriškite į pėdelius sudeginti, o kviečius sukraukite į mano kluoną'“.
   Jėzus pateikė jiems dar vieną palyginimą: „Su dangaus karalyste yra kaip su garstyčios grūdeliu, kurį žmogus ėmė ir pasėjo savo dirvoje. Nors jis mažiausias iš visų sėklų, bet užaugęs esti didesnis už daržoves ir pavirsta medeliu, taip kad padangių sparnuočiai atskrenda ir susisuka lizdus jo šakose“.
    Jis pasakė ir dar kitą palyginimą: „Su dangaus karalyste yra kaip su raugu, kurį moteris ėmė ir įmaišė trijuose saikuose miltų, ir nuo jo viskas įrūgo“.