2021 m. sausio 19 d. mirė Kaišiadorių vyskupijos kunigas - monsinjoras Vytautas Kazys SUDAVIČIUS, Žaslių šv. Jurgio parapijos rezidentas (Kaišiadorių r.). Amžinąjį atilsį duok mirusiam, Viešpatie!
Kunigas bus pašarvotas Aukštadvario parapijos bažnyčioje (Trakų r.), kur ėjo klebono pareigas paskutiniais gyvenimo metais. Laidotuvių šv. Mišios - sausio 22 d. 12 v. - Kaišiadorių katedroje. Kunigas bus laidojamas katedros šventoriuje - Kaišiadoryse, kur ilgus metus darbavosi sielovadoje. Dėl karantino, vyskupijos kunigus prašome už mirusįjį pasimelsti savose bažnyčiose – nevykti į laidotuves.
Vytautas Kazys Sudavičius gimė 1943-01-25 Žarėnų parapijoje, Budginų k. (Telšių r.), uolių katalikų šeimoje. 1948 m. visą šeimą - tėvus ir keturis vaikus - ištrėmė į Sibirą - Krasnojarsko sritį (Rusija).
Pradinę mokyklą baigė tremtyje - rusų kalba. Jau Lietuvoje – Ežerėlyje (Kauno r.), kur įsikūrė po tremties tėvai, įgijo pagrindinį, o Vilniaus politechnikume - vidurinį ir radijo aparatūros montuotojo specialybę. Dirbo Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykloje.
Pasirenkant kunigystės kelią, didžiausios įtakos turėjo jo katalikiška šeima, o ypač motinos brolio - kunigo Domininko Kenstavičiaus pasirinktas gyvenimo kelias.
1969 m. įstojo į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją, kurią baigus, 1974-04-09 buvo įšventintas kunigu Kaišiadorių vyskupijai.
Darbavosi vikaro pareigose Kaišiadorių parapijoje (nuo 1974) ir aptarnavo Palomenės parapiją. Klebono pareigas ėjo Kruonio (nuo 1980) ir aptarnavo Vilūnus, Merkinės (nuo 1981), Pivašiūnų (nuo 1983) ir aptarnavo Dusmenis, Kaišiadorių (nuo 1992 m.) ir aptarnavo Palomenę bei Aukštadvario (nuo 2002 m.) parapijose. Dėl kanoninio amžiaus, 2020 m. buvo atleistas iš klebono pareigų ir paskirtas Žaslių parapijos rezidentu.
Kunigas V. K. Sudavičius taip pat ėjo Alytaus ir Kaišiadorių dekano, Teisingumo gynėjo Teofiliaus Matulionio beatifikacijos byloje (vyskupijos etape) pareigas, buvo Kunigų tarybos nariu ir konsultoriumi, kitų tarybų nariu bei katalikiškų organizacijų kapelionu.
Kunigas nuoširdžiai darbavosi visose jam patikėtose pareigose – buvo uolus, sumanus, pareigingas sielovadoje ir administravime. Didžiausias jo darbų indėlis – Pivašiūnų parapijoje, pagrindinėje Kaišiadorių vyskupijos piligrimystės šventovėje, kur 1988 m. buvo vainikuotas popiežiškomis karūnomis Pivašiūnų Dievo Motinos paveikslas ir suteiktas jam „Nuliūdusiųjų paguodos titulas“. Klebonas uoliai rūpinosi šventovės puošnumu, švenčių organizavimu, piligrimų sielovada...
Kunigas V.K. Sudavičius taip pat uoliai darbavosi Kaišiadorių parapijoje – klebono pareigose. Rūpinosi pagrindinės vyskupijos šventovės – katedros grožiu, dėmesingai visiems pasitarnaudavo sielovadoje. Besidarbuojant Kaišiadoryse, jo artumoje visad buvo gausu bendradarbių – jaunųjų vyskupijos kunigų – vikarų, kurie iš uolaus klebono galėjo semtis pavyzdžio ir patarimų.
Kaišiadorių vyskupui rekomendavus, 1998 m. kunigui V.K. Sudavičiui buvo suteiktas Monsinjoro (lot. Capellano Suae Sanctitatis) garbės titulas, kurį teikia Apaštalų Sostas už uolią tarnystę Bažnyčiai. Šis kunigas taip pat įvertintas ir pasaulietiniais apdovanojimais - Vilniaus apskrities Kunigaikščio Gedimino vardo ir Trakų rajono savivaldybės Kunigaikščio Vytauto vardo nominacijomis už pasiekimus žmogiškumo ugdymo srityje bei kitais.
Monsinjoras Vytautas Kazys Sudavičius buvo ir maldos žmogus. Gyvenimo tikėjimu pavyzdžiu pažadino ne vieną pašaukimą Kristaus vynuogynui, pasitarnaudavo seserims vienuolėms kaip konfesarijus. Pats planavo pasirinkti vienuoliško gyvenimo kelią...
Su dėkingumu, Kaišiadorių vyskupijos kurija
Kaišiadorių vyskupijos kurijos informacija
https://kaisiadorys.lcn.lt/naujienos/;1008
